VšĮ „Kauno lietaus vaikų“ dienos centre „Svajonė“ paskutinį šaltą rudens mėnesį pasitikome džiugiomis nuotaikomis, kadangi artėjantis advento laikotarpis visų vaikučių ir darbuotojos širdį sužadino ramybę ir neapsakomą jaukumą. Šį mėnesį socialinė darbuotoja lavino vaikų savitvarkos ir savarankiškumo įgūdžius. Vaikai atvykę į vaikų dienos centrą buvo mokomi nusirengti savo rūbus, pasikabinti į tam tikrą paskirtą vietą, nusiauti batus, apsiauti šlepetes, nusiprausti rankas su muilu. Dienos pabaigoje buvo formuojami vaikų savitvarkos įgūdžiai, kiekvienas vaikas privalėjo nusinešti savo indus į indaplovę, nušluostyti stalą, valyti dulkes, išluoti patalpas. Tokiu būdu buvo lavinami ir formuojami vaikų asmeniniai įgūdžiai laikytis disciplinos, higienos įpročių. Vaikams buvo sudarytos puikios sąlygos atvykus į centrą po mokyklos pusvalanduką atsipalaiduoti, užsiimti mėgstama veikla (žaisti skirtingus stalinius žaidimus, žiūrėti pasirinktą filmą, sporto rungtynes ar apsilankyti organizuojamoje mugėje).
Šį mėnesį socialinė darbuotoja darbo praktikoje naudojo kelis skirtingus metodus, kuriuos pristatė vaikams ir sudarė galimybes juos išbandyti. Pirmasis refleksijos metodas, kuris buvo vaikams pristatytas vadinasi „10 neužbaigtų piešinių“ metodas. Šis metodas naudingas, kadangi padeda ir skatina klientus reflektuoti ir išsikalbėti apie bet kuriam žmogui reikšmingas temas. Taip pat šis metodas skatina asmens savęs pažinimą bei refleksiją. Užsiėmimo metu pirmojo etapo metu vaikams buvo pateiktas baltas popieriaus lapas su 10 neužbaigtų piešinių, kuriuos jie turėjo užbaigti piešiant pagal savo savijauta per daug negalvojant. Antro etapo metu užbaigus piešti nebaigtus piešinius vaikai rašė būdvardžius prie kiekvieno piešinio. Trečio etapo metu socialinė darbuotoja inicijavo diskusiją, kurios metu vyko analizės procesas pateikiant vaikui klausimus. Taikoma klausinėjimo technika paskatino vaikus išreikšti patiriamus jausmus, išgyvenimais, pasidalinti asociacijomis apie nupieštus simbolius. Ketvirto etapo metu vyko rakto atskleidimas kiekvieno nebaigto piešinio reikšmę. Šis etapas buvo svarbus, kadangi socialinei darbuotojai atskleidus kiekvieno simbolio temas vaikai buvo kviečiami diskusijai ir aptarimui. Šis užsiėmimas leido socialinei darbuotojai labiau pažinti vaikų emocinė būklę, detaliau įsiaiškinti kokias problemas vaikai šiuo metu patiria. Tuo tarpu vaikams šis metodas labai patiko, kadangi skatino ne tik jų kūrybiškumą, bet ir leido labiau įsigilinti į savo mintis bei jausmus. Būtent per šį metodą vaikai labiau pažino save taikant meno ir refleksijos procesus.
Sekantis taikomas metodas vadinasi „Emocijų spalvų ratas“, kuris buvo skirtas išsiaiškinti kaip vaikas jaučiasi ir su kokiomis problemomis susiduria šiomis dienomis. Šį metodą sudarė šeši etapai. Pirmojo ir antrojo etapo metu vaikams reikėjo ant balto popieriaus lapo nupiešti skritulinę diagramą ir ją padalinti į 8 dalis. Trečiojo etapo metu socialinė darbuotoja diskutavo su vaiku kokias emocijas jis žino, užduoties eigoje paprašė įvardinti ir užrašyti 8 vyraujančias emocijas. Ketvirto etapo metu vaikai turėjo užpildyti kiekvieną skirtulio dalį naudojant tam tikras spalvas ir simbolius atsižvelgiant į patiriamą emociją. Penkto etapo metu socialinė darbuotoja organizavo diskusija su vaiku, kurios metu paprašė vaiko pasidalinti, ką nupiešti paveiksliukai, simboliai ir pasirinktos spalvos reiškia jų akimis. Paskutinio etapo metu vaikai drąsiai ir atvirai pasakojo kuriuo metu patiria prieš tai įvardintas emocijas. Šis metodas buvo taikomas taikomas tam, kad klientai- vaikai nebijotų išreikšti savo emocijų, gebėtų jas atpažinti ir įvardinti. Svarbiausia atvykę į vaikų dienos centrą vaikai jaustųsi saugiai ir būtų atviri su darbuotoju tam, kad specialistas galėtų jiems padėti. Kitas taikomas metodas vadinosi „Mano vidinė ramybė“, kurį sudarė šeši etapai. Šio metodo tikslas- paskatinti vaikus atrasti teigiamus prisiminimus, kurie užtikrintų saugumą ir ramybę nepatogiose gyvenimiškose situacijose. Pirmojo- antro etapo metu vaikams reikėjo ant balto popieriaus lapo nupiešti savo ranką, o vėliau sugalvoti ir užrašyti teigiamą prisiminimą. Trečio-ketvirto etapo metu vaikai su darbuotojos pagalba užrašė ant penkių pirštų pagrindinius ir svarbiausius žmogaus pojūčius (mąstymas, klausa, skonis, lytėjimas, kvapas). O ketvirto etapo metu vaikai buvo motyvuoti nupiešti ar parašyti prisiminimą lapo centre žmogaus- delne. Penkto etapo metu socialinė darbuotoja su vaiku aptarė kiekviena pojūtį ir kaip jis konkrečiai pasireiškė konkrečioje pasirinktoje situacijoje. Šiame etape vaikams geriau įprasminti ir suvokti informaciją padėjo pateikti klausimai. Paskutinio etapo metu socialinė darbuotoja su vaikais aptarė, kaip būtent įvardintas jų prisiminimas gali jiems padėti pajusti saugumo jausmą, suteikti vidinę ramybę įvairiose stresinėse situacijose. Dar vienas kitokio pobūdžio metodas buvo išbandytas pavadinimu „Nerimastingos smegenys“, kurį socialinė darbuotoja taikė individualių konsultacijų metu su vaikais. Šis metodas buvo naudojamas siekiant sužinoti, koki dalykai vaikui kelią nerimą. Šį metodą sudarė pagrindiniai 9 etapų. Pirmojo etapo metu vaiko buvo paprašyta sudaryti sąrašą dėl ko jis nerimauja. Antro-trečio etapo metu vaikai iš sąrąšo turėjo išrinkti svarbiausius savo patiriamus rūpesčius ir juos išdėstyti eilės tvarka nuo didžiausio iki mažiausio. Ketvirto -penkto etapo metu vaikai pagal savo dabartinę nuotaiką išsirinko tam tikros spalvos siūlą ir atsižvelgus į kiekvieno nerimo stiprumą priskyrė jiems siūlo ilgį. Šešto ir septinto etapo metu atlikus šį procesą, vaikams buvo leista pakelti popieriaus lapą ir leisti siūlams nukristi. Šis veiksmas leido vaikui geriau suprasti, kokio stiprumo nerimus jis patira. Prieš paskutiniojo etapo metu vaikai pasitelkdami savo vaizduotę ir kūrybą visus siūlus atgal sustūmė į smegenis tam, kad vaikas suprasti, kas jo mintyse vyksta, kaip konkretus nerimas padidėja. Paskutinio etapo metu vaikas ištraukė kiekvieną nerimą iš smegenų ir diskusijos metu su socialine darbuotoja aptarė apie galimus įveikimo būdus. Ši užduotis skatino vaikus paanalizuoti, kokius rūpesčius jie patiria ir paskatino sąmoningai kartu su socialiniu darbuotoju ieškoti alternatyvių nerimo įveikimo būdų, kurie spręstų problemą. Mėnesio pabaigoje vaikams buvo organizuojama dailės terapija, kurios metu buvo paskirta kūrybinė meninė užduotis pavadinimu „Mano gyvenimo traukinys“. Prieš atliekant šią kūrybinę užduotėlę centre buvo sukurta jauki ir rami aplinka tam, kad vaikai galėtų atsipalaiduoti ir atsiriboti nuo monotoniškos rutinos. Kūrybinio proceso metu vaikams buvo pajungta atpalaiduojanti meditacinė muzika, kuri nukreipė susikaupias neigiamas mintis. Užduoties pradžioje vaikams buvo pateikti konkretūs klausimai, kuriuos apgalvoti turėjo užsimerkę. Sekančio etapo metu viską ką vaikai įsivaizdavo turėjo perteikti ant balto popieriaus lapo. Ši užduotis lavino vaikų kūrybiškumą, vaizduotę stiprino emocinę būklę. Meninių užsiėmimų pabaigoje vaikai pristatė savo darbelius vieni kitiems. Užduoties specifika ir darbuotojos inicijuojamas atviras pokalbis su vaikais paskatino juos labiau atsiverti, pasipasakoti apie vyraujančius santykius su šeimos nariais, patiriamus sunkumus bei įveikos būdus.
Šį mėnesį psichologė su vaikais užsiėmimų metu kalbėjo apie šeimą. Diskusijos metu vaikams buvo pateikti konkretūs klausimai apie šeimą. Pokalbio metu vaikai išskyrė pagrindinius savo šeimos narius, įvardino kuo jie yra ypatingi ir svarbūs vaiko gyvenime. Ši užduotis paskatino vaikus pagalvoti, kaip jie praleidžia savo laisvalaikį su artimaisiais. Taip pat privertė susimąstyti, kokius gebėjimus turi ne tik jie, bet jų šeimos nariai. Užsiėmimų eigoje naudojant menines priemones vaikai vaizdavo savo šeimos narius atsižvelgus į patiriamas emocijas. Meninių užsiėmimų tikslas buvo skatinti vaikus įžvelgti, kuo daugiau teigiamų savybių, kuriomis pasižymi jų artimieji. O pagalvojus apie neigiamas emocijas mokytis pakeisti teigiamomis. Dienos pabaigoje vaikai žaidė lavinamuosius žaidimus naudojant lavinamąsias korteles. Lavinamųjų kortelių taikymas ugdė vaiko dėmesingumą, savarankiškumą, stiprino vaizduotę, kuri svarbi mokymosi ir pažinimo kelyje.
Lapkričio mėnesį vaikų dienos centre „Svajonė“ minėjome šias progas:
- Pyragų dieną; šventė, kuri skatina dalintis gerumu. Pasidalinkime gabalėliu gerumu.
- Europos sveikos mitybos dieną;
- Tolerancijos dieną;
- Televizijos dieną;
- Draugo dieną;
- Advento pradžią.
Lapkričio 6 dieną vaikų dienos centre „Svajonė“ minėjo Pyragų dieną, kurios metu socialinė darbuotoja organizavo vaikams kulinarinius užsiėmimus. Vaikai atvykę į centrą kepė norimą obuolių pyragą, o vėliau susėdę prie stalo vaišinosi iškeptu pyragu prie arbatos puodelio. Svarbu paminėti, jog socialinė darbuotoja organizavo diskusija su vaikais, jog svarbu puoselėti gerumą ir taip pat nepamiršti aplankyti mylimų, artimų žmonių ir nepamiršti dalintis. Lapkričio 8 dieną socialinė darbuotoja su vaikais nepamiršo paminėti ir Europos sveikos mitybos dienos, kurios metu kalbėjo apie sveiką gyvenimo būdą, sveiko maisto alternatyvas. Po diskusijos buvo organizuojama kūrybinė užduotis- lankstinuko kūrimas. Atsižvelgus į šios dienos tematiką vaikai iš maisto produktų skrajučių karpė ir kūrė savo individualią mitybos piramidę. Ši užduotis skatino vaikus pagalvoti, kokį savo rutinoje dažniausiai vartoja maistą, ko galbūt trūksta. Taip pat prisiminė, kaip yra sudaroma mitybos piramidė, kokios yra sveiko maisto alternatyvos. Lapkričio 21 dieną minėjo televizijos dieną, kurios metu vaikai turėjo galimybę išbandyti interaktyvius žaidimus, meninių užsiėmimų metu kūrė mėgstamiausios televizijos programą. Lapkričio 29 dieną minėjome draugo dieną, kurios metu vaikai buvo skatinami prisiminti savo brangius, artimus draugus buvo skatinami nepamiršti pasakyti komplimentą, praleisti laiką su jais kartu. Vaikų dienos centre meninių užsiėmimų metu vaikai kūrė mini dovanėles savo draugams. Taip pat žiūrėjo filmą apie draugystę. Paskutinę šio mėnesio dieną centras pradėjo ruoštis Advento pradžiai ir visam Kalėdiniui laikotarpiui. Lapkričio 30 dieną buvo kuriamos kalėdinės dekoracijos, puošiamos vaikų dienos centro patalpos, kuriamas Advento vainikas.
